Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioję mokesčių pakeitimai laikomi vienais reikšmingiausių per pastaruosius dešimtmečius. Reforma apima pagrindinius mokesčius: gyventojų pajamų mokestį, pelno mokestį, nekilnojamojo turto apmokestinimą, PVM bei akcizus tam tikroms prekėms. Jos tikslas yra užtikrinti gynybos finansavimą, sumažinti socialinę nelygybę ir skatinti investicijas į didelės pridėtinės vertės sektorius. Praktikoje tai reiškia, kad tiek gyventojai, tiek įmonės turi iš naujo įvertinti savo finansinius planus. Mokesčių teisė šiuo laikotarpiu tampa ypač aktuali, nes net ir nedideli tarifų ar taisyklių pokyčiai gali turėti reikšmingos įtakos biudžetams, kainodarai bei investiciniams sprendimams.
Gyventojų pajamų mokestis: daugiau progresyvumo
Didžiausias pokytis – aiškesnė progresinių tarifų sistema, kai metinės pajamos sumuojamos ir apmokestinamos trimis tarifais, susietais su vidutiniu darbo užmokesčiu. Iki tam tikros metinių pajamų ribos taikomas 20 proc. tarifas, aukštesnėms pajamoms – 25 proc., o viršijus aukščiausią ribą – 32 proc. Ši schema taikoma darbo santykių pajamoms, savarankiškai veiklai, valdybos narių atlygiui, turto nuomai ir panašioms pajamoms.
Kartu numatytos išimtys, kai atskiroms pajamų rūšims taikomas 15 proc. tarifas, pavyzdžiui, dividendams ar tam tikrais atvejais pajamoms, gaunamoms iš nekilnojamojo turto pardavimo. Savarankiškai dirbantiems numatytos atskiros ribos: mažesnėms pajamoms taikomas palankesnis apmokestinimas, o didėjant pajamoms palaipsniui pereinama prie bendrų progresinių tarifų.
Pelno mokestis: didesni tarifai ir naujos taisyklės įmonėms
Verslo aplinkoje pokyčiai juntami per pelno mokesčio tarifo didėjimą: standartinis tarifas kyla iki 17 proc., o mažoms įmonėms, atitinkančioms nustatytus kriterijus, taikomas 7 proc. tarifas. Naujai įsteigtoms įmonėms paliekama galimybė pasinaudoti laikinu mokestiniu palengvinimu, jei tenkinamos sąlygos.
Svarbi naujovė – nuostolių perkėlimo ribojimas: ateityje bus galima perkelti ne visą sukauptų nuostolių sumą, o tik nustatytą jos dalį. Kita vertus, įtvirtinamos ir investicijas skatinančios priemonės: tam tikras ilgalaikis turtas gali būti greičiau įtraukiamas į sąnaudas, o kai kurios su švietimu ir mokslu susijusios išlaidos tampa lengviau atskaitomos.
Nekilnojamasis turtas: daugiau diferencijavimo
Nekilnojamojo turto apmokestinimas tampa labiau diferencijuotas. Pagrindiniam būstui nustatytas aukštas neapmokestinamas slenkstis, o viršijančiai vertei savivaldybės gali taikyti nedidelius tarifus. Antram būstui ar papildomam turtui įvedamas progresinis apmokestinimas pagal turto vertės intervalus.
Dar griežčiau apmokestinamas apleistas ar neprižiūrimas turtas, o komercinio NT tarifai paliekami savivaldybių sprendimams nustatytose ribose. Tai reiškia, kad NT savininkams svarbu vertinti ne tik turto vertę, bet ir jo naudojimo pobūdį bei savivaldybės taikomą praktiką.
PVM, Cukraus mokestis ir gynybos įnašas
Nuo 2026 m. įtvirtinami du lengvatiniai PVM tarifai – 5 proc. ir 12 proc. Daliai paslaugų (pavyzdžiui, apgyvendinimui, reguliariam keleivių vežimui, kultūros renginiams) tarifas didėja iki 12 proc., o knygoms ir neperiodiniams leidiniams taikomas 5 proc. tarifas. Kartu panaikinamos kai kurios lengvatos šildymui ir susijusioms prekėms, kurioms taikomas standartinis tarifas.
Papildomai įvedamas akcizas saldintiems gėrimams: apmokestinimas priklauso nuo pridėtinio cukraus kiekio arba saldiklių naudojimo, o koncentratams nustatomi dar aukštesni tarifai. Taip pat atsiranda naujas gynybos įnašas, taikomas daugeliui ne gyvybės draudimo įmokų, išskyrus privalomąjį transporto civilinės atsakomybės draudimą.
Kaip pasiruošti reformai ir kada verta kreiptis į specialistus?
Naujoji reforma paliečia kelias sritis iš karto, todėl svarbu matyti visumą: kaip keisis darbo užmokesčio apmokestinimas, individuali veikla, investicijos, nekilnojamojo turto mokesčiai ir PVM taikymas. Tokiose situacijose naudinga kreiptis į advokatus, kurie teikia teisines paslaugas planavimo, atitikties ir ginčų prevencijos klausimais.
Mokesčių teisė čia tampa ne teorija, o praktinis įrankis: laiku peržiūrėtos sutartys, teisingai parinktas veiklos modelis ir aiškūs vidiniai procesai gali sumažinti rizikas ir padėti prisitaikyti prie naujų taisyklių užtikrintai.
