Pirmiausia pasigirsta tylus girgždesys. Vėliau viena koja pradeda nežymiai judėti, o po kelių mėnesių kėdę jau tenka taisyti. Dažniausiai dėl to apkaltinama prasta baldo kokybė, tačiau net ir tvirtą konstrukciją gali susilpninti kasdieniai įpročiai.
Vienas pavojingiausių – sėdint suptis ant dviejų galinių kojų. Kėdė suprojektuota taip, kad žmogaus svoris pasiskirstytų per visas atramas. Atsilošus ir pakėlus priekines kojas, didžioji apkrova tenka galinėms jungtims. Nuolat kartojamas judesys jas išklibina, net jei mediena ir konstrukcija yra kokybiškos.
Tvirtumą lemia ne vien medienos storis
Medinės valgomojo kėdės neturėtų būti vertinamos vien pagal tai, kaip masyviai jos atrodo. Storas atlošas ir plačios kojos gali sukurti tvirtumo įspūdį, tačiau kur kas svarbiau, kaip visos detalės sujungtos. Kėdė kasdien patiria skirtingų krypčių apkrovas. Žmogus ne tik sėdi, bet ir pasisuka, atsiremia, stumia baldą nuo stalo. Dėl to konstrukcijos patvarumui itin svarbios kojų, sėdynės rėmo ir atlošo jungtys. Apžiūrint kėdę verta atsisėsti, atsiremti ir švelniai pakeisti kūno padėtį. Kokybiškas baldas neturėtų girgždėti ar judėti. Jei nauja kėdė jau ekspozicijoje kliba, kasdien naudojama ji greičiausiai taps dar mažiau stabili.
Klijai negali kompensuoti netikslios konstrukcijos
Medinių baldų detalės dažnai jungiamos specialiomis jungtimis ir klijais. Patikimumą užtikrina ne didelis klijų kiekis, o tiksliai viena prie kitos pritaikytos dalys. Jeigu jungtyje lieka tarpas, klijai patiria nuolatinę apkrovą ir ilgainiui gali atsiskirti. Apie skubotą gamybą gali įspėti aplink sujungimus matomi klijų likučiai, nelygūs tarpai ar skirtinguose aukščiuose esančios detalės.
Svarbi ir medienos plaušo kryptis. Per plona detalė ar netinkamai parinkta jos vieta gali lengviau skilti. Ypač atidžiai reikėtų apžiūrėti lenktas atlošo dalis, siaurus porankius ir vietas, kuriose konstrukcija pereina iš storesnės dalies į plonesnę.
Per lengva kėdė gali kelti klausimų
Lengvą kėdę patogu atitraukti ir pernešti, tačiau labai mažas svoris kartais rodo plonas konstrukcijos dalis arba tai, kad baldas pagamintas ne vien iš medienos masyvo. Vis dėlto vien svoris nėra patikimas kokybės rodiklis. Skirtingos medienos rūšys pasižymi nevienodu tankiu, o kruopščiai suprojektuota konstrukcija gali būti ir lengva, ir tvirta. Todėl svarbu išsiaiškinti, iš kokios medienos pagamintas rėmas, sėdynė bei atlošas.
Produkto aprašyme vartojamas žodis „medinė“ taip pat gali reikšti skirtingas konstrukcijas. Vienos kėdės gaminamos iš masyvo, kitose natūrali mediena derinama su fanera, plokšte ar metalu. Toks derinys nebūtinai prastesnis, jei medžiagos aiškiai įvardytos ir naudojamos tinkamose vietose.
Dažniausiai kėdes sugadina ne sėdėjimas, o stumdymas
Atitraukiant kėdę viena ranka už atlošo, jos kojos grindimis juda nevienodai. Ypač didelė apkrova jungtims tenka tuomet, kai baldas velkamas per kilimo kraštą ar nelygią dangą. Saugiau kėdę šiek tiek pakelti ir tik tada perstumti. Jei ji naudojama dažnai, ant kojų verta pritvirtinti grindų dangai tinkamus padukus. Jie sumažina triukšmą, saugo grindis ir leidžia baldą atitraukti tolygiau. Padukų būklę reikėtų periodiškai patikrinti. Susidėvėjusi apsauga pati gali pradėti braižyti grindis, o nevienodo storio detalės – sukurti įspūdį, kad kėdė kliba. Kartais stabilumui atkurti pakanka pakeisti visus keturis padukus.
Vanduo pavojingiausias ties baldo sujungimais
Medinę kėdę lengva prižiūrėti, tačiau jos nereikėtų plauti gausiai sušlapinta šluoste. Vanduo gali patekti į jungtis, neapsaugotus medienos kraštus ar nedidelius apdailos pažeidimus. Kasdieniam valymui paprastai pakanka minkštos, vos drėgnos šluostės. Paviršių reikėtų iš karto nusausinti, ypač ties sėdynės ir atlošo sujungimais. Agresyvios valymo priemonės gali pakeisti medienos spalvą ar pažeisti apsauginį sluoksnį.
Jeigu kėdė alyvuota, jos paviršių gali reikėti periodiškai atnaujinti. Lakuotą baldą paprasčiau prižiūrėti, tačiau gilesnį lako pažeidimą pataisyti lokaliai kartais būna sudėtingiau.
Klibančios kėdės nereikėtų ignoruoti
Vos pradėjusi judėti jungtis paprastai nepasitaiso savaime. Kuo ilgiau baldu naudojamasi, tuo labiau apkraunamos kitos konstrukcijos dalys. Galiausiai gali būti pažeista ne tik atsipalaidavusi jungtis, bet ir pati mediena. Nereikėtų problemos spręsti į tarpelį įsukant atsitiktinį varžtą. Jis gali perskelti detalę arba trukdyti vėliau tinkamai restauruoti baldą. Vertingą ar sudėtingos konstrukcijos kėdę geriausia patikėti baldų meistrui. Kokybiška medinė kėdė gali tarnauti daugelį metų, tačiau ji nėra nepažeidžiama. Tvirtos jungtys, tinkama priežiūra ir paprastas įprotis nesupti bei nevilkti baldo grindimis dažnai lemia daugiau nei įspūdingas medienos storis.
